atminti

2 atmiñti, àtmena, àtminė 1. tr., intr. SD273,306, R, K turėti atmintyje, galėti atnaujinti sąmonėje: Žmogus atmena tai, ką yra patyręs FT. Nebàtminu, ką ans žadėjo Krš. Viską viską atminiau: kaip mamaitė verkė ..., kaip daktaras ją žiūrėjo Žem. Tu jį nors atmint ar atminsi kada? Mair. Atmini, kaip šalta buvo žiema, kiek sniego buvo? M.Valanč. Da atmeną seneliai po šituos smėlynus paskuilakas senobių – gražius ąžuolynus A.Baran. Nebàtminu pasakyt – keturi ar penki metai praejo Plng. Galva kaip avino – nieko neatãmena Ds. Žmonės atsìmena Ūd. Daugel vietose žemaičių jaunūmenė teip darė ne vien senose dienose, bet dar ir mums atminant M.Valanč. Aš ugnelę sukūriau, tu pakišk atminęs medžių Krš. Aš tave tankiai atmenu B. Tose girėse nu neatminamų amžių lietuvių tauta gyveno S.Dauk. Šie metai bus visiems atmintini J.Jabl. Aš jau kaip atminu, ten y[ra] malūnas Vkš. Tėvo neatminantì, maža paliko [be tėvo] Krš. Aš labai tokia atmintinà: ką iš atminties išgirdau, tai atsimenu Sml. Notamenu (neatmenu) SD180. Minėtinas, atmintinas, atmenamas SD240. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant tai atmintumbite, kad ateis toji valanda DP234. Atminkite žodžio, kurį jumus ... kalbėjo BBJoz1,13. Atminkiak ... ant mūsų, Pone Mž74. Atgimink, kaip anie buvo ... ižgelbėti MP80. ^ Atminsi savo gimtąją dieną VP7. Atminsi gimtąsias dienas B. Geras žmogus atmena padarytą gerą Pln. Sotus alkano neatmena Btg. Atminsi, kad kiaules išginsi Sim.

atmenamaĩ adv., atminamaĩ: Dar kiek atmenamaĩ žino žmonys Klp. Kiek čia atmenamaĩ galiu pasakyti, buvo taip Klp. Giriose taip pat augo apyniai, kurius paupiais rinko ne vien dėl savęs alui ir midui daryti, bet dar atminamai vežė į mugę parduoti S.Dauk. Kaip atminamaĩ, buvo čia giria J. Man atminamaĩ iškirto čia mišką J. | refl. tr., intr. SD382, R, J: Atsiminė Laurynas, kad jis dvi dieni nevalgęs J.Bil. Vasaros, atsiminu, kokios karštos buvo, prakaitas taip ir žliaukė Krš. Tavo akių žvilgesį šaltą aš atsiminsiu visados S.Nėr. Atsiminiau turįs jo adresą J.Jabl. Atsimiñk to žodžio K. Aš tavęs tankiai atsimenu B. Tu, išputėli pilvots, atsimink savo galo K.Donel. Visiškai nesi jau taip atsimenamas, kaip giriesi rš. Žmogus lengvai atsimena tai, ką yra intensyviai pergyvenęs FT. Ot sukasi an galvos, ale negaliu atsimyt Lz. Anas labai atsìmena – kad užgirsta kur, tai ir žino Gdr. Kad laisviau pabūtai, atsimiñtai daugiau [pasakų, dainų] Klvr. Gausi taip mušt, kad atsiminsi! Jnš. Atsiminki, mergužėlė, ką vakar kalbėjai JV1016. Verkė sesytė, atsimindama brolyčio KlvD340. Ponas atsiminęs est mūsų Mž464. ^ Gegutė savo vardą atsiminė (kitą prastu vadina pats būdamas toks) Plk. Taip gavo, kad atsìminė gimtąją dieną Jnš. Atsìminė numiręs persti (po laiko darbas) Kv, Vkš. ║ refl. turėti pasekmių, atsiliepti: Karė buvo baisiai smarki ir ilgai atsiminė kryžokam BM105(Sb).

2. tr. priminti: Ar jau užmiršai, ar nori, kad aš tau atmyčiau?! Skr. Noriu aniems senas atminti dienas I. Tai atminė jiems pirmykštį to vardo tarimą Vaižg. Dvasia ... atmins jumus visa, ką norint bylojau jumus DP235. 3. tr. CI604, KII121 atspėti: Aš jam užmenu mįslę, o jis turi atminti, t. y. atspėti J. Atmink, kiek man metų Rod. Atmiñk, ką aš turiu rankoj Prl. Jeigu atmiñsi, kas čia yra, tai liksi gyvas Vlkv. Àtminei, už du šimtus pardaviau Dkš. Ei, atmink, atmink, jauna mergužėle, kas margas nerašytas? JV438. Aš atàmenu, ko žmogus nori Rš. Duosiu dabar atmint jumus pasaką ChTeis14,12. | refl.: Kap šita mįslė atsimena? Alk. 4. intr. atsilyginti, atkeršyti: Nemanyk, aš tau už tai atminsiu Btr. Jis vis dar žada man atmint Lš. Tep nepraeis, aš vis lygu tau atminsiù! Pls. Gal kada atmiñs už viską Str. Atminsiu aš tau ažu šitą darbą Ml. Atamen ir esti atieškąsis kraujo jų Mž521. 5. refl. Mlt atsinaujinti, atsikartoti (apie ligą): Kad nebeatsimiñt liga, būt gerai Ds. Sirgo džiova, buvo išgijus, o paskui atsìminė ta džiova, ir numirė Ps. Kažno jiem niežai ar tik nebus atsmìnę Sdk. ^ Atsimena liga jaunystės B. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti